Taip gera ir ramu,
Gulėt tarp akmenų.
Jausti žandu, kadagio knarkimą.
Girdėt, kaip voras drugį nukankina.

Nei šalta, nei baisu.
Bet kodėl gi aš verkiu?
Nes aš beveik žmogus!
Štai čia! laikau jausmus.

Aš beveik tikras žmogus!
Nesvarbu, kad ėdu vabalus.
O Mano namai - skruzdėlynas!
O Mano sapnai - savartynas.

Bet prašau pašok su manimi,
Niekada nešokau su mirtimi.
Ar mano grožio nesupranti?
O gal dvokiu tau medumi.

Neišsigąsk - neradus mano pulso!
Nebijok, nerasi ir mano karsto!
Bet prašau, pašok su manimi!
Noriu nors pasijusti žmogumi!

Write comment

Name: Email:   Website: Title:     Please input the anti-spam code that you can read in the image.

Comments

Add New RSS

Powered by !JoomlaComment 3.26

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."