Pirato kepurė juoda
Užsmaugta ant akių,
Netvirta eisena,
Ir visą kelią be žodžių.

O jis, jis eina šalia.
Kruvina ranka šluostosi veidą.
Mėnulio šviesa žaidžia
Su ašmenimis plėšančiais žaizdą.

Galbūt nebūtų magiška šita naktis!
Jei ne ji - pilnatis!
Kažkur toli vilkų gaujos kaukimas.
Kažkur čia pat, visur žiogų svirpimas.

Ji pakelia žalias akis į mėnesieną,
Verkia... Verkia...
Jis atsuka savo baltą veidą į ją:
Aš Myliu tave!

Laikydama jausmus giliai krūtinėj,
Liesdama beprotybės, sušnabždėjo pagaliau:
Aš noriu greičiau mirti, tuoj!
Nepakelsiu gyventi tokiame skausme ilgiau.

Tada, o gal vėliau, užstaugė vėjas...
Medžių šakos, pradėjo mojuoti nevalingai.
O debesys, bėgo greičiau nei laikas.
Ir lietaus lašai krito smėli skrosti.

Ji apkabino ji, kaip niekad nieko niekada.
Kaip mylimoji mylimąjį paskutinį kartą:
Neužtektų žodžiu, ašarų, riksmų, minčių ir net svajų.
Pasakyt, kaip aš... tave.... brangusis, myliu!
Su atodūsiu nutilo ir šie žodžiai užstrigę,
Kai jos durklas pervėrė jo nugarą ir jos krūtinę.

Write comment

Name: Email:   Website: Title:     Please input the anti-spam code that you can read in the image.

Comments

Add New RSS

Powered by !JoomlaComment 3.26

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."