Vienuolės šokinėja nuogos
Žaliai, žaliai dažytoj pievoj.
Storos plaukų sruogos
Taip Spindi auksu saulėj.

Ar supranta ką nors
Jų naivios galvos?
Ar tik tikėti dievu moka?
O gal jos laimingos... šoka...

Ratu susėdę bomžai,
Keista juoduli kramto.
Išderinti, lavonų žvilgsniai,
Ilgi nagai ir tamsūs paltai.

Ar supranta ką nors
Jų nebetikinčios galvos?
Ar vėl begėdiškai jie prašo
O gal jie laimingi... kramto...