Mano maža širdis
Vakar per langą iššoko!
Ją rytoj šunys surys
Ir Tegul! - mirsiu iš juoko!

Ugniniai angelo sparnai
Raižo motorini dangų!
Išeinu, kur raudoni langai
Kur nebijai sutikti žmogų

Siauros, oranžinės gatvės,
Aukšti, senoviški žibintai.
Gal parke? Gal nespėjo šunys.
Neatsako mandagus veidai...

Jaučiu tave, mano širdie!
Tu kažkur giliai po žeme.
Jau bėgu - surasiu tave!
Jau čia! Žaliam, žaliam lauke.

Rūkas ir keli kvaili šešėliai.
Karietom važinėtas kelias.
Abipus kelio smaugias medžiai.
Vidury vilkas švaisto seiles.

Ar nebus tik pilkio darbas?
Jis galėjo ją pavogt! Užkast!
Prakeiktas mėnulio vergas!
Varnos man padės tave paskerst!

Varnos purto plunksnas, tai ne jis!, Ne jis!
Kaip tu, kvaileli, dar nesupranti?
Per amžių amžius vis tas pats!
Ta, kurią dvare matei, - Ji!